/ru/
затопить; затапливать
/de/
(krosnį) anmachen vt; ugnį Feuer anzünden
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užkuriu | užkūriau | užkurdavau | užkursiu |
| 2p.sg. | užkuri | užkūrei | užkurdavai | užkursi |
| 3p.sg. | užkuria | užkūrė | užkurdavo | užkurs |
| 1p.pl. | užkuriame, užkuriam | užkūrėme, užkūrėm | užkurdavome, užkurdavom | užkursime, užkursim |
| 2p.pl. | užkuriate, užkuriat | užkūrėte, užkūrėt | užkurdavot, užkurdavote | užkursit, užkursite |
| 3p.pl. | užkuria | užkūrė | užkurdavo | užkurs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užkurčiau | užkurtumėm, užkurtume, užkurtumėme |
| 2p. | užkurtum, užkurtumei | užkurtumėte, užkurtumėt |
| 3p. | užkurtų | užkurtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užkurkime, užkurkim | |
| 2p. | užkurki, užkurk | užkurkite, užkurkit |
| 3p. | teužkuria, teužkurie | teužkurie, teužkuria |