/ru/
выманивать
/en/
(gauti gudrumu, meilikavimu) coax (out of), wheedle (out of); (apgavyste) fool; swindle; ji išviliojo iš manęs tą knygą she wheedled that book out of me; iš jo išviliojo visus pinigus he was swindled out of all his money
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | išvilioju | išviliojau | išviliodavau | išviliosiu |
2p.sg. | išvilioji | išviliojai | išviliodavai | išviliosi |
3p.sg. | išvilioja | išviliojo | išviliodavo | išvilios |
1p.pl. | išviliojam, išviliojame | išviliojom, išviliojome | išviliodavome, išviliodavom | išviliosime, išviliosim |
2p.pl. | išviliojate, išviliojat | išviliojote, išviliojot | išviliodavot, išviliodavote | išviliosit, išviliosite |
3p.pl. | išvilioja | išviliojo | išviliodavo | išvilios |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išviliočiau | išviliotume, išviliotumėm, išviliotumėme |
2p. | išviliotumei, išviliotum | išviliotumėt, išviliotumėte |
3p. | išviliotų | išviliotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išviliokim, išviliokime | |
2p. | išvilioki, išviliok | išviliokit, išviliokite |
3p. | teišviliojie, teišvilioja | teišviliojie, teišvilioja |