|
|
|
|
литовский словарь / išnarinėti | | išnarinė́ti (išnarinė́ja, išnarinė́jo) излазить [пооблазить]/ лазить; обыскать/обыскивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išnarinėju | išnarinėjau | išnarinėdavau | išnarinėsiu |
---|
2p.sg. | išnarinėji | išnarinėjai | išnarinėdavai | išnarinėsi |
---|
3p.sg. | išnarinėja | išnarinėjo | išnarinėdavo | išnarinės |
---|
1p.pl. | išnarinėjam, išnarinėjame | išnarinėjome, išnarinėjom | išnarinėdavom, išnarinėdavome | išnarinėsime, išnarinėsim |
---|
2p.pl. | išnarinėjat, išnarinėjate | išnarinėjote, išnarinėjot | išnarinėdavote, išnarinėdavot | išnarinėsit, išnarinėsite |
---|
3p.pl. | išnarinėja | išnarinėjo | išnarinėdavo | išnarinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išnarinėčiau | išnarinėtume, išnarinėtumėme, išnarinėtumėm |
---|
2p. | išnarinėtumei, išnarinėtum | išnarinėtumėt, išnarinėtumėte |
---|
3p. | išnarinėtų | išnarinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išnarinėkim, išnarinėkime |
---|
2p. | išnarinėki, išnarinėk | išnarinėkite, išnarinėkit |
---|
3p. | teišnarinėjie, teišnarinėja | teišnarinėjie, teišnarinėja |
---|
|