/ru/
заходить; наступать; набредать; натыкаться
/de/
(pas ką) vorbeikommen* vi (s) (bei j-m); užeina lietus der Regen setzt ein
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užeinu | užėjau | užeidavau | užeisiu |
| 2p.sg. | užeini | užėjai | užeidavai | užeisi |
| 3p.sg. | užeina | užėjo | užeidavo | užeis |
| 1p.pl. | užeinam, užeiname | užėjom, užėjome | užeidavom, užeidavome | užeisim, užeisime |
| 2p.pl. | užeinate, užeinat | užėjot, užėjote | užeidavot, užeidavote | užeisite, užeisit |
| 3p.pl. | užeina | užėjo | užeidavo | užeis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užeičiau | užeitume, užeitumėm, užeitumėme |
| 2p. | užeitum, užeitumei | užeitumėt, užeitumėte |
| 3p. | užeitų | užeitų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užeikime, užeikim | |
| 2p. | užeik, užeiki | užeikit, užeikite |
| 3p. | teužeina, teužeinie | teužeina, teužeinie |