|
|
|
|
литовский словарь / nutraukioti | | nutráukioti (nutráukioja, nutráukiojo) džn., nutráukyti (nutráuko, nutráukė) džn. отрывать/оторвать, разрывать/разорвать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nutraukioju | nutraukiojau | nutraukiodavau | nutraukiosiu |
---|
2p.sg. | nutraukioji | nutraukiojai | nutraukiodavai | nutraukiosi |
---|
3p.sg. | nutraukioja | nutraukiojo | nutraukiodavo | nutraukios |
---|
1p.pl. | nutraukiojam, nutraukiojame | nutraukiojome, nutraukiojom | nutraukiodavom, nutraukiodavome | nutraukiosime, nutraukiosim |
---|
2p.pl. | nutraukiojate, nutraukiojat | nutraukiojote, nutraukiojot | nutraukiodavote, nutraukiodavot | nutraukiosit, nutraukiosite |
---|
3p.pl. | nutraukioja | nutraukiojo | nutraukiodavo | nutraukios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nutraukiočiau | nutraukiotumėme, nutraukiotumėm, nutraukiotume |
---|
2p. | nutraukiotumei, nutraukiotum | nutraukiotumėt, nutraukiotumėte |
---|
3p. | nutraukiotų | nutraukiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nutraukiokim, nutraukiokime |
---|
2p. | nutraukioki, nutraukiok | nutraukiokite, nutraukiokit |
---|
3p. | tenutraukiojie, tenutraukioja | tenutraukioja, tenutraukiojie |
---|
|