|
|
|
|
литовский словарь / išrikiuoti | |
išrikiúoti (išrikiúoja, išrikiãvo) — выстроить/выстраивать, построить/строить;
išrikiúoti kareiviùs dviẽm gretomìs — выстроить солдат в две шеренги
/en/
(eilėmis) draw up, marshal; kar. form, parade; kareivius dviem gretomis draw the soldiers up in/on two ranks
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išrikiuoju | išrikiavau | išrikiuodavau | išrikiuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išrikiuoji | išrikiavai | išrikiuodavai | išrikiuosi |
|---|
| 3p.sg. | išrikiuoja | išrikiavo | išrikiuodavo | išrikiuos |
|---|
| 1p.pl. | išrikiuojame, išrikiuojam | išrikiavome, išrikiavom | išrikiuodavom, išrikiuodavome | išrikiuosim, išrikiuosime |
|---|
| 2p.pl. | išrikiuojate, išrikiuojat | išrikiavote, išrikiavot | išrikiuodavot, išrikiuodavote | išrikiuosit, išrikiuosite |
|---|
| 3p.pl. | išrikiuoja | išrikiavo | išrikiuodavo | išrikiuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išrikiuočiau | išrikiuotume, išrikiuotumėm, išrikiuotumėme |
|---|
| 2p. | išrikiuotumei, išrikiuotum | išrikiuotumėte, išrikiuotumėt |
|---|
| 3p. | išrikiuotų | išrikiuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išrikiuokim, išrikiuokime |
|---|
| 2p. | išrikiuok, išrikiuoki | išrikiuokit, išrikiuokite |
|---|
| 3p. | teišrikiuoja, teišrikiuojie | teišrikiuoja, teišrikiuojie |
|---|
|
