|
|
|
|
литовский словарь / įsismeigti | | įsismeĩgti (įsismeĩgia, įsìsmeigė) вонзиться/вонзаться, воткнуться/втыкаться; íetis įsìsmeigė į̃ žẽmę — копьё воткнулось в землю
/en/ pierce , go into; ietis įsismeigė į žemę the javelin drove/ran into the ground
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsismeigiu | įsismeigiau | įsismeigdavau | įsismeigsiu |
---|
2p.sg. | įsismeigi | įsismeigei | įsismeigdavai | įsismeigsi |
---|
3p.sg. | įsismeigia | įsismeigė | įsismeigdavo | įsismeigs |
---|
1p.pl. | įsismeigiam, įsismeigiame | įsismeigėme, įsismeigėm | įsismeigdavome | įsismeigsime |
---|
2p.pl. | įsismeigiate | įsismeigėt, įsismeigėte | įsismeigdavote | įsismeigsite |
---|
3p.pl. | įsismeigia | įsismeigė | įsismeigdavo | įsismeigs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsismeigčiau | įsismeigtume, įsismeigtumėme |
---|
2p. | įsismeigtumei, įsismeigtum | įsismeigtumėte |
---|
3p. | įsismeigtų | įsismeigtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsismeikime, įsismeikim |
---|
2p. | įsismeik, įsismeiki | įsismeikit, įsismeikite |
---|
3p. | teįsismeigie, teįsismeigia | teįsismeigie, teįsismeigia |
---|
|