|
|
|
|
литовский словарь / įžeidinėti | |
įžeidinė́ti (įžeidinė́ja, įžeidinė́jo) džn. — оскорблять, обижать
/ru/
оскорблять, обижать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įžeidinėju | įžeidinėjau | įžeidinėdavau | įžeidinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įžeidinėji | įžeidinėjai | įžeidinėdavai | įžeidinėsi |
|---|
| 3p.sg. | įžeidinėja | įžeidinėjo | įžeidinėdavo | įžeidinės |
|---|
| 1p.pl. | įžeidinėjam, įžeidinėjame | įžeidinėjom, įžeidinėjome | įžeidinėdavome, įžeidinėdavom | įžeidinėsime, įžeidinėsim |
|---|
| 2p.pl. | įžeidinėjat, įžeidinėjate | įžeidinėjote, įžeidinėjot | įžeidinėdavote, įžeidinėdavot | įžeidinėsit, įžeidinėsite |
|---|
| 3p.pl. | įžeidinėja | įžeidinėjo | įžeidinėdavo | įžeidinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įžeidinėčiau | įžeidinėtumėm, įžeidinėtume, įžeidinėtumėme |
|---|
| 2p. | įžeidinėtum, įžeidinėtumei | įžeidinėtumėt, įžeidinėtumėte |
|---|
| 3p. | įžeidinėtų | įžeidinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įžeidinėkim, įžeidinėkime |
|---|
| 2p. | įžeidinėk, įžeidinėki | įžeidinėkit, įžeidinėkite |
|---|
| 3p. | teįžeidinėja, teįžeidinėjie | teįžeidinėjie, teįžeidinėja |
|---|
|
