|
|
|
|
литовский словарь / apuostinėti | |
apuostinė́ti (apuostinė́ja, apuostinė́jo) džn.
1. обнюхивать/ обнюхать;
2. prk. рыскать/обрыскать [изрыскать] (ieškant)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apuostinėju | apuostinėjau | apuostinėdavau | apuostinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | apuostinėji | apuostinėjai | apuostinėdavai | apuostinėsi |
|---|
| 3p.sg. | apuostinėja | apuostinėjo | apuostinėdavo | apuostinės |
|---|
| 1p.pl. | apuostinėjame, apuostinėjam | apuostinėjome, apuostinėjom | apuostinėdavome, apuostinėdavom | apuostinėsim, apuostinėsime |
|---|
| 2p.pl. | apuostinėjate, apuostinėjat | apuostinėjot, apuostinėjote | apuostinėdavot, apuostinėdavote | apuostinėsit, apuostinėsite |
|---|
| 3p.pl. | apuostinėja | apuostinėjo | apuostinėdavo | apuostinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apuostinėčiau | apuostinėtume, apuostinėtumėme, apuostinėtumėm |
|---|
| 2p. | apuostinėtumei, apuostinėtum | apuostinėtumėt, apuostinėtumėte |
|---|
| 3p. | apuostinėtų | apuostinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apuostinėkim, apuostinėkime |
|---|
| 2p. | apuostinėki, apuostinėk | apuostinėkit, apuostinėkite |
|---|
| 3p. | teapuostinėjie, teapuostinėja | teapuostinėjie, teapuostinėja |
|---|
|
