|
|
|
|
литовский словарь / įraginti | |
įrãginti (įrãgina, įrãgino) уговорить/уговаривать, поощрить/поощрять
/en/
urge on, persuade (smb + to inf); encourage
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įraginu | įraginau | įragindavau | įraginsiu |
|---|
| 2p.sg. | įragini | įraginai | įragindavai | įraginsi |
|---|
| 3p.sg. | įragina | įragino | įragindavo | įragins |
|---|
| 1p.pl. | įraginame, įraginam | įraginom, įraginome | įragindavome, įragindavom | įraginsime, įraginsim |
|---|
| 2p.pl. | įraginat, įraginate | įraginot, įraginote | įragindavot, įragindavote | įraginsit, įraginsite |
|---|
| 3p.pl. | įragina | įragino | įragindavo | įragins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įraginčiau | įragintumėm, įragintumėme, įragintume |
|---|
| 2p. | įragintumei, įragintum | įragintumėt, įragintumėte |
|---|
| 3p. | įragintų | įragintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įraginkim, įraginkime |
|---|
| 2p. | įraginki, įragink | įraginkite, įraginkit |
|---|
| 3p. | teįraginie, teįragina | teįraginie, teįragina |
|---|
|
