|
|
|
|
литовский словарь / sugrakštėti | |
sugrakštė́ti (sugrakštė́ja, sugrakštė́jo) стать/становиться изящным
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sugrakštėju | sugrakštėjau | sugrakštėdavau | sugrakštėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sugrakštėji | sugrakštėjai | sugrakštėdavai | sugrakštėsi |
|---|
| 3p.sg. | sugrakštėja | sugrakštėjo | sugrakštėdavo | sugrakštės |
|---|
| 1p.pl. | sugrakštėjam, sugrakštėjame | sugrakštėjom, sugrakštėjome | sugrakštėdavome, sugrakštėdavom | sugrakštėsime, sugrakštėsim |
|---|
| 2p.pl. | sugrakštėjate, sugrakštėjat | sugrakštėjot, sugrakštėjote | sugrakštėdavot, sugrakštėdavote | sugrakštėsit, sugrakštėsite |
|---|
| 3p.pl. | sugrakštėja | sugrakštėjo | sugrakštėdavo | sugrakštės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sugrakštėčiau | sugrakštėtume, sugrakštėtumėme, sugrakštėtumėm |
|---|
| 2p. | sugrakštėtumei, sugrakštėtum | sugrakštėtumėt, sugrakštėtumėte |
|---|
| 3p. | sugrakštėtų | sugrakštėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sugrakštėkim, sugrakštėkime |
|---|
| 2p. | sugrakštėk, sugrakštėki | sugrakštėkit, sugrakštėkite |
|---|
| 3p. | tesugrakštėja, tesugrakštėjie | tesugrakštėja, tesugrakštėjie |
|---|
|
