|
|
|
|
литовский словарь / išlukštenti | |
išlukšténti (išlukštẽna, išlukštẽno) — вылущить/вылущивать, вышелушить/вышелушивать
/en/
husk; (riešutą) shell
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išlukštenu | išlukštenau | išlukštendavau | išlukštensiu |
|---|
| 2p.sg. | išlukšteni | išlukštenai | išlukštendavai | išlukštensi |
|---|
| 3p.sg. | išlukštena | išlukšteno | išlukštendavo | išlukštens |
|---|
| 1p.pl. | išlukštenam, išlukštename | išlukštenom, išlukštenome | išlukštendavome, išlukštendavom | išlukštensim, išlukštensime |
|---|
| 2p.pl. | išlukštenate, išlukštenat | išlukštenot, išlukštenote | išlukštendavot, išlukštendavote | išlukštensite, išlukštensit |
|---|
| 3p.pl. | išlukštena | išlukšteno | išlukštendavo | išlukštens |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išlukštenčiau | išlukštentumėm, išlukštentumėme, išlukštentume |
|---|
| 2p. | išlukštentumei, išlukštentum | išlukštentumėt, išlukštentumėte |
|---|
| 3p. | išlukštentų | išlukštentų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išlukštenkime, išlukštenkim |
|---|
| 2p. | išlukštenki, išlukštenk | išlukštenkite, išlukštenkit |
|---|
| 3p. | teišlukštenie, teišlukštena | teišlukštenie, teišlukštena |
|---|
|
