|
|
|
|
литовский словарь / išsipainioti | | išsipáinioti (išsipáinioja, išsipáiniojo) 1. выпутаться/выпутываться; распутаться/ распутываться; mãzgas išsipáiniojo — узел распутался; 2. prk. выпутаться/выпутываться, выкрутиться/выкручиваться, вывернуться/выворачиваться; jìs vikriaĩ išsipáiniojo ìš kebliõs padėtiẽs — он ловко выпутался [вывернулся] из затруднительного положения
/en/ 1. (apie virvę, siūlus ir pan.) get/become disentangled /undone/untwined; mazgas išsipainiojo the knot has got disentangled/undone;2. prk. (iš bėdos) pull through ; jis vikriai išsipainiojo iš keblios padėties he has dodgily pulled through the difficulties
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsipainioju | išsipainiojau | išsipainiodavau | išsipainiosiu |
---|
2p.sg. | išsipainioji | išsipainiojai | išsipainiodavai | išsipainiosi |
---|
3p.sg. | išsipainioja | išsipainiojo | išsipainiodavo | išsipainios |
---|
1p.pl. | išsipainiojame, išsipainiojam | išsipainiojome, išsipainiojom | išsipainiodavome | išsipainiosime |
---|
2p.pl. | išsipainiojate | išsipainiojot, išsipainiojote | išsipainiodavote | išsipainiosite |
---|
3p.pl. | išsipainioja | išsipainiojo | išsipainiodavo | išsipainios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsipainiočiau | išsipainiotumėme, išsipainiotume |
---|
2p. | išsipainiotum, išsipainiotumei | išsipainiotumėte |
---|
3p. | išsipainiotų | išsipainiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsipainiokime, išsipainiokim |
---|
2p. | išsipainiok, išsipainioki | išsipainiokit, išsipainiokite |
---|
3p. | teišsipainiojie, teišsipainioja | teišsipainiojie, teišsipainioja |
---|
|