/ru/
вселяться, въезжать; перебираться
/en/
bring (smth) in for oneself
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigabenu | įsigabenau | įsigabendavau | įsigabensiu |
| 2p.sg. | įsigabeni | įsigabenai | įsigabendavai | įsigabensi |
| 3p.sg. | įsigabena | įsigabeno | įsigabendavo | įsigabens |
| 1p.pl. | įsigabenam, įsigabename | įsigabenome, įsigabenom | įsigabendavome | įsigabensime |
| 2p.pl. | įsigabenate | įsigabenot, įsigabenote | įsigabendavote | įsigabensite |
| 3p.pl. | įsigabena | įsigabeno | įsigabendavo | įsigabens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigabenčiau | įsigabentumėme, įsigabentume |
| 2p. | įsigabentumei, įsigabentum | įsigabentumėte |
| 3p. | įsigabentų | įsigabentų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigabenkim, įsigabenkime | |
| 2p. | įsigabenki, įsigabenk | įsigabenkite, įsigabenkit |
| 3p. | teįsigabenie, teįsigabena | teįsigabenie, teįsigabena |