/ru/
замышляться; намереваться; затевать
/en/
plan; intend; contemplate; plot
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kėslauju | kėslavau | kėslaudavau | kėslausiu |
| 2p.sg. | kėslauji | kėslavai | kėslaudavai | kėslausi |
| 3p.sg. | kėslauja | kėslavo | kėslaudavo | kėslaus |
| 1p.pl. | kėslaujame, kėslaujam | kėslavome, kėslavom | kėslaudavome, kėslaudavom | kėslausim, kėslausime |
| 2p.pl. | kėslaujat, kėslaujate | kėslavot, kėslavote | kėslaudavot, kėslaudavote | kėslausite, kėslausit |
| 3p.pl. | kėslauja | kėslavo | kėslaudavo | kėslaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kėslaučiau | kėslautume, kėslautumėm, kėslautumėme |
| 2p. | kėslautum, kėslautumei | kėslautumėt, kėslautumėte |
| 3p. | kėslautų | kėslautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kėslaukime, kėslaukim | |
| 2p. | kėslauki, kėslauk | kėslaukit, kėslaukite |
| 3p. | tekėslauja, tekėslaujie | tekėslauja, tekėslaujie |