|
|
|
|
литовский словарь / supilkėti | | supilkė́ti (supilkė́ja, supilkė́jo) посереть [засереть]/сереть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | supilkėju | supilkėjau | supilkėdavau | supilkėsiu |
---|
2p.sg. | supilkėji | supilkėjai | supilkėdavai | supilkėsi |
---|
3p.sg. | supilkėja | supilkėjo | supilkėdavo | supilkės |
---|
1p.pl. | supilkėjam, supilkėjame | supilkėjome, supilkėjom | supilkėdavome, supilkėdavom | supilkėsim, supilkėsime |
---|
2p.pl. | supilkėjate, supilkėjat | supilkėjot, supilkėjote | supilkėdavote, supilkėdavot | supilkėsite, supilkėsit |
---|
3p.pl. | supilkėja | supilkėjo | supilkėdavo | supilkės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | supilkėčiau | supilkėtumėme, supilkėtume, supilkėtumėm |
---|
2p. | supilkėtum, supilkėtumei | supilkėtumėt, supilkėtumėte |
---|
3p. | supilkėtų | supilkėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | supilkėkime, supilkėkim |
---|
2p. | supilkėki, supilkėk | supilkėkit, supilkėkite |
---|
3p. | tesupilkėja, tesupilkėjie | tesupilkėja, tesupilkėjie |
---|
|