|
|
|
|
литовский словарь / pristatinėti | | pristatinė́ti (pristatinė́ja, pristatinė́jo) džn. 1. пристраивать; 2. (atgabenti) доставлять; 3. поставлять; сдавать; 4. представлять
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pristatinėju | pristatinėjau | pristatinėdavau | pristatinėsiu |
---|
2p.sg. | pristatinėji | pristatinėjai | pristatinėdavai | pristatinėsi |
---|
3p.sg. | pristatinėja | pristatinėjo | pristatinėdavo | pristatinės |
---|
1p.pl. | pristatinėjame, pristatinėjam | pristatinėjome, pristatinėjom | pristatinėdavome, pristatinėdavom | pristatinėsim, pristatinėsime |
---|
2p.pl. | pristatinėjate, pristatinėjat | pristatinėjote, pristatinėjot | pristatinėdavote, pristatinėdavot | pristatinėsit, pristatinėsite |
---|
3p.pl. | pristatinėja | pristatinėjo | pristatinėdavo | pristatinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pristatinėčiau | pristatinėtumėme, pristatinėtumėm, pristatinėtume |
---|
2p. | pristatinėtumei, pristatinėtum | pristatinėtumėte, pristatinėtumėt |
---|
3p. | pristatinėtų | pristatinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pristatinėkim, pristatinėkime |
---|
2p. | pristatinėki, pristatinėk | pristatinėkite, pristatinėkit |
---|
3p. | tepristatinėjie, tepristatinėja | tepristatinėjie, tepristatinėja |
---|
|