|
|
|
|
литовский словарь / grobstinėti | | grobstinė́ti (grobstinė́ja, grobstinė́jo) džn. mžb. 1. понемногу хватать; 2. похищать;
/en/ (plėšti, vaginėti) plunder
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | grobstinėju | grobstinėjau | grobstinėdavau | grobstinėsiu |
---|
2p.sg. | grobstinėji | grobstinėjai | grobstinėdavai | grobstinėsi |
---|
3p.sg. | grobstinėja | grobstinėjo | grobstinėdavo | grobstinės |
---|
1p.pl. | grobstinėjame, grobstinėjam | grobstinėjome, grobstinėjom | grobstinėdavom, grobstinėdavome | grobstinėsim, grobstinėsime |
---|
2p.pl. | grobstinėjat, grobstinėjate | grobstinėjot, grobstinėjote | grobstinėdavote, grobstinėdavot | grobstinėsite, grobstinėsit |
---|
3p.pl. | grobstinėja | grobstinėjo | grobstinėdavo | grobstinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | grobstinėčiau | grobstinėtume, grobstinėtumėme, grobstinėtumėm |
---|
2p. | grobstinėtum, grobstinėtumei | grobstinėtumėt, grobstinėtumėte |
---|
3p. | grobstinėtų | grobstinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | grobstinėkime, grobstinėkim |
---|
2p. | grobstinėk, grobstinėki | grobstinėkit, grobstinėkite |
---|
3p. | tegrobstinėja, tegrobstinėjie | tegrobstinėja, tegrobstinėjie |
---|
|