|
|
|
|
литовский словарь / susiplėšyti | | susiplė́šyti (susiplė́šo, susiplė́šė) džn. разрывать/разорвать [раздирать/разодрать] что-л. своё; jì susiplėšyė suknẽlę — она разорвала платье
/en/ tear to pieces ; be torn
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susiplėšau | susiplėšiau | susiplėšydavau | susiplėšysiu |
---|
2p.sg. | susiplėšai | susiplėšei | susiplėšydavai | susiplėšysi |
---|
3p.sg. | susiplėšo | susiplėšė | susiplėšydavo | susiplėšys |
---|
1p.pl. | susiplėšom, susiplėšome | susiplėšėm, susiplėšėme | susiplėšydavome | susiplėšysime |
---|
2p.pl. | susiplėšote | susiplėšėte, susiplėšėt | susiplėšydavote | susiplėšysite |
---|
3p.pl. | susiplėšo | susiplėšė | susiplėšydavo | susiplėšys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susiplėšyčiau | susiplėšytume, susiplėšytumėme |
---|
2p. | susiplėšytumei, susiplėšytum | susiplėšytumėte |
---|
3p. | susiplėšytų | susiplėšytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susiplėšykim, susiplėšykime |
---|
2p. | susiplėšyki, susiplėšyk | susiplėšykite, susiplėšykit |
---|
3p. | tesusiplėšo, tesusiplėšai | tesusiplėšo, tesusiplėšai |
---|
|