/ru/
исчезнуть; пропадать; промедлить
/en/
1. (tam tikrą laiką) linger; 2. (prapulti) disappear, vanish
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pragaištu | pragaišau | pragaišdavau | pragaišiu |
| 2p.sg. | pragaišti | pragaišai | pragaišdavai | pragaiši |
| 3p.sg. | pragaišta | pragaišo | pragaišdavo | pragaiš |
| 1p.pl. | pragaištam, pragaištame | pragaišom, pragaišome | pragaišdavom, pragaišdavome | pragaišim, pragaišime |
| 2p.pl. | pragaištate, pragaištat | pragaišote, pragaišot | pragaišdavote, pragaišdavot | pragaišite, pragaišit |
| 3p.pl. | pragaišta | pragaišo | pragaišdavo | pragaiš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pragaiščiau | pragaištumėme, pragaištume, pragaištumėm |
| 2p. | pragaištumei, pragaištum | pragaištumėte, pragaištumėt |
| 3p. | pragaištų | pragaištų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pragaiškime, pragaiškim | |
| 2p. | pragaišk, pragaiški | pragaiškite, pragaiškit |
| 3p. | tepragaišta, tepragaištie | tepragaišta, tepragaištie |