|
|
|
|
литовский словарь / atkalbėti | | atkalbė́ti (àtkalba, atkalbė́jo) отговорить/отговаривать; отсоветовать; a. nuõ keliõnės — отговорить от поездки;
/de/ (ką nuo ko) abraten* vi (j-m von D)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atkalbu | atkalbėjau | atkalbėdavau | atkalbėsiu |
---|
2p.sg. | atkalbi | atkalbėjai | atkalbėdavai | atkalbėsi |
---|
3p.sg. | atkalba | atkalbėjo | atkalbėdavo | atkalbės |
---|
1p.pl. | atkalbam, atkalbame | atkalbėjome, atkalbėjom | atkalbėdavome, atkalbėdavom | atkalbėsime, atkalbėsim |
---|
2p.pl. | atkalbat, atkalbate | atkalbėjot, atkalbėjote | atkalbėdavot, atkalbėdavote | atkalbėsite, atkalbėsit |
---|
3p.pl. | atkalba | atkalbėjo | atkalbėdavo | atkalbės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atkalbėčiau | atkalbėtumėme, atkalbėtumėm, atkalbėtume |
---|
2p. | atkalbėtum, atkalbėtumei | atkalbėtumėt, atkalbėtumėte |
---|
3p. | atkalbėtų | atkalbėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atkalbėkime, atkalbėkim |
---|
2p. | atkalbėki, atkalbėk | atkalbėkit, atkalbėkite |
---|
3p. | teatkalba, teatkalbie | teatkalba, teatkalbie |
---|
|