/ru/
связывать
/en/
1. (įpareigoti) bind, oblige; 2. žr. sieti
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | saistau | saisčiau | saistydavau | saistysiu |
2p.sg. | saistai | saistei | saistydavai | saistysi |
3p.sg. | saisto | saistė | saistydavo | saistys |
1p.pl. | saistome, saistom | saistėme, saistėm | saistydavom, saistydavome | saistysim, saistysime |
2p.pl. | saistote, saistot | saistėte, saistėt | saistydavot, saistydavote | saistysit, saistysite |
3p.pl. | saisto | saistė | saistydavo | saistys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | saistyčiau | saistytumėm, saistytume, saistytumėme |
2p. | saistytumei, saistytum | saistytumėt, saistytumėte |
3p. | saistytų | saistytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | saistykim, saistykime | |
2p. | saistyki, saistyk | saistykite, saistykit |
3p. | tesaistai, tesaisto | tesaistai, tesaisto |