/en/
wound (oneself) ; injure/hurt (oneself); jis susižeidė koją krisdamas his foot was hurt/injured by the fall
/de/
sich verletzen; aš susižeidžiau ranką ich habe mir die Hand verletzt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | susižeidžiu | susižeidiau, susižeidžiau | susižeisdavau | susižeisiu |
2p.sg. | susižeidi | susižeidei | susižeisdavai | susižeisi |
3p.sg. | susižeidžia | susižeidė | susižeisdavo | susižeis |
1p.pl. | susižeidžiame, susižeidžiam | susižeidėm, susižeidėme | susižeisdavome | susižeisime |
2p.pl. | susižeidžiate | susižeidėte, susižeidėt | susižeisdavote | susižeisite |
3p.pl. | susižeidžia | susižeidė | susižeisdavo | susižeis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susižeisčiau | susižeistumėme, susižeistume |
2p. | susižeistum, susižeistumei | susižeistumėte |
3p. | susižeistų | susižeistų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susižeiskim, susižeiskime | |
2p. | susižeiski, susižeisk | susižeiskit, susižeiskite |
3p. | tesusižeidie | tesusižeidie |