|
|
|
|
литовский словарь / išrauti | | išráuti (išráuna, išróvė) 1. вырвать/вырывать, выдернуть/выдёргивать, выкорчевать/выкорчёвывать; i. kélmą — выкорчевать пень; 2. prk. искоренить/искоренять, выкорчевать/ выкорчёвывать; blogýbę sù šaknimìs i. — искоренить [вырвать с корнем] зло, пресечь зло в корне
/en/ 1. (su šaknimis) root out/up; tear up by the roots , uproot, extirpate; pull up ; (kelmą) stub up, grub up; 2. prk. eradicate; blogybę su šaknimis i. eradicate the root of all evil
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išraunu | išroviau | išraudavau | išrausiu |
---|
2p.sg. | išrauni | išrovei | išraudavai | išrausi |
---|
3p.sg. | išrauna | išrovė | išraudavo | išraus |
---|
1p.pl. | išraunam, išrauname | išrovėme, išrovėm | išraudavome, išraudavom | išrausime, išrausim |
---|
2p.pl. | išraunate, išraunat | išrovėte, išrovėt | išraudavot, išraudavote | išrausit, išrausite |
---|
3p.pl. | išrauna | išrovė | išraudavo | išraus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išraučiau | išrautumėm, išrautume, išrautumėme |
---|
2p. | išrautum, išrautumei | išrautumėt, išrautumėte |
---|
3p. | išrautų | išrautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išraukime, išraukim |
---|
2p. | išrauk, išrauki | išraukite, išraukit |
---|
3p. | teišrauna, teišraunie | teišrauna, teišraunie |
---|
|