|
|
|
|
литовский словарь / išprotėti | |
išprotė́ti (išprotė́ja, išprotė́jo) помещаться, сойти/сходить с ума, свихнуться šnek., обезуметь
/en/
go mad, go crazy; go off one's head ; ar jūs išprotėjote? are you out of your senses?
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išprotėju | išprotėjau | išprotėdavau | išprotėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išprotėji | išprotėjai | išprotėdavai | išprotėsi |
|---|
| 3p.sg. | išprotėja | išprotėjo | išprotėdavo | išprotės |
|---|
| 1p.pl. | išprotėjame, išprotėjam | išprotėjome, išprotėjom | išprotėdavom, išprotėdavome | išprotėsim, išprotėsime |
|---|
| 2p.pl. | išprotėjat, išprotėjate | išprotėjot, išprotėjote | išprotėdavote, išprotėdavot | išprotėsite, išprotėsit |
|---|
| 3p.pl. | išprotėja | išprotėjo | išprotėdavo | išprotės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išprotėčiau | išprotėtumėm, išprotėtume, išprotėtumėme |
|---|
| 2p. | išprotėtum, išprotėtumei | išprotėtumėte, išprotėtumėt |
|---|
| 3p. | išprotėtų | išprotėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išprotėkim, išprotėkime |
|---|
| 2p. | išprotėk, išprotėki | išprotėkit, išprotėkite |
|---|
| 3p. | teišprotėjie, teišprotėja | teišprotėjie, teišprotėja |
|---|
|
