|
|
|
|
литовский словарь / supaikėti | | supaikė́ti (supaikė́ja, supaikė́jo) поглупеть [оглупеть]/ глупеть
/ru/ поглупеть; (о)глупеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | supaikėju | supaikėjau | supaikėdavau | supaikėsiu |
---|
2p.sg. | supaikėji | supaikėjai | supaikėdavai | supaikėsi |
---|
3p.sg. | supaikėja | supaikėjo | supaikėdavo | supaikės |
---|
1p.pl. | supaikėjame, supaikėjam | supaikėjome, supaikėjom | supaikėdavom, supaikėdavome | supaikėsim, supaikėsime |
---|
2p.pl. | supaikėjat, supaikėjate | supaikėjot, supaikėjote | supaikėdavote, supaikėdavot | supaikėsit, supaikėsite |
---|
3p.pl. | supaikėja | supaikėjo | supaikėdavo | supaikės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | supaikėčiau | supaikėtumėm, supaikėtume, supaikėtumėme |
---|
2p. | supaikėtum, supaikėtumei | supaikėtumėt, supaikėtumėte |
---|
3p. | supaikėtų | supaikėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | supaikėkim, supaikėkime |
---|
2p. | supaikėki, supaikėk | supaikėkit, supaikėkite |
---|
3p. | tesupaikėjie, tesupaikėja | tesupaikėjie, tesupaikėja |
---|
|