|
|
|
|
литовский словарь / suvokietinti | |
suvókietinti (suvókietina, suvókietino) — онемечить/ онемечивать, германизировать
/en/
Germanize
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suvokietinu | suvokietinau | suvokietindavau | suvokietinsiu |
|---|
| 2p.sg. | suvokietini | suvokietinai | suvokietindavai | suvokietinsi |
|---|
| 3p.sg. | suvokietina | suvokietino | suvokietindavo | suvokietins |
|---|
| 1p.pl. | suvokietiname, suvokietinam | suvokietinom, suvokietinome | suvokietindavom, suvokietindavome | suvokietinsime, suvokietinsim |
|---|
| 2p.pl. | suvokietinate, suvokietinat | suvokietinote, suvokietinot | suvokietindavote, suvokietindavot | suvokietinsit, suvokietinsite |
|---|
| 3p.pl. | suvokietina | suvokietino | suvokietindavo | suvokietins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suvokietinčiau | suvokietintumėm, suvokietintumėme, suvokietintume |
|---|
| 2p. | suvokietintum, suvokietintumei | suvokietintumėte, suvokietintumėt |
|---|
| 3p. | suvokietintų | suvokietintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suvokietinkim, suvokietinkime |
|---|
| 2p. | suvokietinki, suvokietink | suvokietinkite, suvokietinkit |
|---|
| 3p. | tesuvokietinie, tesuvokietina | tesuvokietinie, tesuvokietina |
|---|
|
