/ru/
вмуровать; вмуровывать
/en/
brick in(to)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įmūriju | įmūrijau | įmūrydavau | įmūrysiu |
| 2p.sg. | įmūriji | įmūrijai | įmūrydavai | įmūrysi |
| 3p.sg. | įmūrija | įmūrijo | įmūrydavo | įmūrys |
| 1p.pl. | įmūrijam, įmūrijame | įmūrijom, įmūrijome | įmūrydavome, įmūrydavom | įmūrysime, įmūrysim |
| 2p.pl. | įmūrijate, įmūrijat | įmūrijot, įmūrijote | įmūrydavote, įmūrydavot | įmūrysit, įmūrysite |
| 3p.pl. | įmūrija | įmūrijo | įmūrydavo | įmūrys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įmūryčiau | įmūrytumėme, įmūrytumėm, įmūrytume |
| 2p. | įmūrytumei, įmūrytum | įmūrytumėte, įmūrytumėt |
| 3p. | įmūrytų | įmūrytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įmūrykim, įmūrykime | |
| 2p. | įmūryk, įmūryki | įmūrykite, įmūrykit |
| 3p. | teįmūrija, teįmūrijie | teįmūrijie, teįmūrija |