/en/
renounce; disavow; (sosto) abdicate; savo žodžių retract one's words
/de/
(ko) sich lossagen (von D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsižadu, išsižadu | išsižadėjau, išsižadėjau | išsižadėdavau, išsižadėdavau | išsižadėsiu, išsižadėsiu |
| 2p.sg. | išsižadi, išsižadi | išsižadėjai, išsižadėjai | išsižadėdavai, išsižadėdavai | išsižadėsi, išsižadėsi |
| 3p.sg. | išsižada, išsižada | išsižadėjo, išsižadėjo | išsižadėdavo, išsižadėdavo | išsižadės, išsižadės |
| 1p.pl. | išsižadame, išsižadame, išsižadam, išsižadam | išsižadėjome, išsižadėjome, išsižadėjom, išsižadėjom | išsižadėdavome, išsižadėdavome, išsižadėdavom | išsižadėsim, išsižadėsime, išsižadėsime |
| 2p.pl. | išsižadat, išsižadate, išsižadate | išsižadėjot, išsižadėjot, išsižadėjote, išsižadėjote | išsižadėdavot, išsižadėdavote, išsižadėdavote | išsižadėsite, išsižadėsit, išsižadėsite |
| 3p.pl. | išsižada, išsižada | išsižadėjo, išsižadėjo | išsižadėdavo, išsižadėdavo | išsižadės, išsižadės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsižadėčiau, išsižadėčiau | išsižadėtumėme, išsižadėtumėme, išsižadėtumėm, išsižadėtume, išsižadėtume |
| 2p. | išsižadėtum, išsižadėtum, išsižadėtumei, išsižadėtumei | išsižadėtumėte, išsižadėtumėte, išsižadėtumėt |
| 3p. | išsižadėtų, išsižadėtų | išsižadėtų, išsižadėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsižadėkim, išsižadėkime, išsižadėkim, išsižadėkime | |
| 2p. | išsižadėk, išsižadėk, išsižadėki, išsižadėki | išsižadėkite, išsižadėkite, išsižadėkit, išsižadėkit |
| 3p. | teišsižada, teišsižada, teišsižadie, teišsižadie | teišsižadie, teišsižadie, teišsižada, teišsižada |