/en/
pack (up)
/de/
verpacken vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įpakuoju | įpakavau | įpakuodavau | įpakuosiu |
| 2p.sg. | įpakuoji | įpakavai | įpakuodavai | įpakuosi |
| 3p.sg. | įpakuoja | įpakavo | įpakuodavo | įpakuos |
| 1p.pl. | įpakuojame, įpakuojam | įpakavom, įpakavome | įpakuodavome, įpakuodavom | įpakuosime, įpakuosim |
| 2p.pl. | įpakuojat, įpakuojate | įpakavot, įpakavote | įpakuodavot, įpakuodavote | įpakuosite, įpakuosit |
| 3p.pl. | įpakuoja | įpakavo | įpakuodavo | įpakuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įpakuočiau | įpakuotume, įpakuotumėme, įpakuotumėm |
| 2p. | įpakuotum, įpakuotumei | įpakuotumėte, įpakuotumėt |
| 3p. | įpakuotų | įpakuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įpakuokime, įpakuokim | |
| 2p. | įpakuoki, įpakuok | įpakuokit, įpakuokite |
| 3p. | teįpakuojie, teįpakuoja | teįpakuoja, teįpakuojie |