/ru/
перечислить; назвать; поименовать
/en/
enumerate; name; mokinys išvardijo visus didžiuosius miestus the pupil named all the largest cities
/de/
aufzählen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvardiju | išvardijau | išvardydavau | išvardysiu |
| 2p.sg. | išvardiji | išvardijai | išvardydavai | išvardysi |
| 3p.sg. | išvardija | išvardijo | išvardydavo | išvardys |
| 1p.pl. | išvardijam, išvardijame | išvardijom, išvardijome | išvardydavom, išvardydavome | išvardysim, išvardysime |
| 2p.pl. | išvardijate, išvardijat | išvardijote, išvardijot | išvardydavote, išvardydavot | išvardysit, išvardysite |
| 3p.pl. | išvardija | išvardijo | išvardydavo | išvardys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvardyčiau | išvardytumėm, išvardytume, išvardytumėme |
| 2p. | išvardytumei, išvardytum | išvardytumėt, išvardytumėte |
| 3p. | išvardytų | išvardytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvardykim, išvardykime | |
| 2p. | išvardyk, išvardyki | išvardykite, išvardykit |
| 3p. | teišvardija, teišvardijie | teišvardijie, teišvardija |