|
|
|
|
литовский словарь / priraugti | | priráugti (priráugia, priráugė) насолить/насаливать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priraugiu | priraugiau | priraugdavau | priraugsiu |
---|
2p.sg. | priraugi | priraugei | priraugdavai | priraugsi |
---|
3p.sg. | priraugia | priraugė | priraugdavo | priraugs |
---|
1p.pl. | priraugiam, priraugiame | priraugėme, priraugėm | priraugdavom, priraugdavome | priraugsim, priraugsime |
---|
2p.pl. | priraugiat, priraugiate | priraugėte, priraugėt | priraugdavot, priraugdavote | priraugsite, priraugsit |
---|
3p.pl. | priraugia | priraugė | priraugdavo | priraugs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priraugčiau | priraugtume, priraugtumėme, priraugtumėm |
---|
2p. | priraugtumei, priraugtum | priraugtumėt, priraugtumėte |
---|
3p. | priraugtų | priraugtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priraukime, priraukim |
---|
2p. | prirauk, prirauki | priraukit, priraukite |
---|
3p. | tepriraugia, tepriraugie | tepriraugie, tepriraugia |
---|
|