|
|
|
|
литовский словарь / trigubėti | | trigubė́ti (trigubė́ja, trigubė́jo) — утраиваться;
/en/ treble , triple
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | trigubėju | trigubėjau | trigubėdavau | trigubėsiu |
---|
2p.sg. | trigubėji | trigubėjai | trigubėdavai | trigubėsi |
---|
3p.sg. | trigubėja | trigubėjo | trigubėdavo | trigubės |
---|
1p.pl. | trigubėjam, trigubėjame | trigubėjom, trigubėjome | trigubėdavom, trigubėdavome | trigubėsime, trigubėsim |
---|
2p.pl. | trigubėjate, trigubėjat | trigubėjote, trigubėjot | trigubėdavot, trigubėdavote | trigubėsit, trigubėsite |
---|
3p.pl. | trigubėja | trigubėjo | trigubėdavo | trigubės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | trigubėčiau | trigubėtume, trigubėtumėm, trigubėtumėme |
---|
2p. | trigubėtumei, trigubėtum | trigubėtumėte, trigubėtumėt |
---|
3p. | trigubėtų | trigubėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | trigubėkim, trigubėkime |
---|
2p. | trigubėki, trigubėk | trigubėkite, trigubėkit |
---|
3p. | tetrigubėjie, tetrigubėja | tetrigubėjie, tetrigubėja |
---|
|