/ru/
воевать
/en/
1. be at war (with); fight (smb; against, with); make war (upon); 2. (ginčytis, pyktis) quarrel (with), war (with)
/de/
kämpfen vi, Krieg führen
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | kariauju | kariavau | kariaudavau | kariausiu |
2p.sg. | kariauji | kariavai | kariaudavai | kariausi |
3p.sg. | kariauja | kariavo | kariaudavo | kariaus |
1p.pl. | kariaujame, kariaujam | kariavom, kariavome | kariaudavome, kariaudavom | kariausim, kariausime |
2p.pl. | kariaujate, kariaujat | kariavote, kariavot | kariaudavot, kariaudavote | kariausite, kariausit |
3p.pl. | kariauja | kariavo | kariaudavo | kariaus |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | kariaučiau | kariautumėm, kariautume, kariautumėme |
2p. | kariautum, kariautumei | kariautumėte, kariautumėt |
3p. | kariautų | kariautų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | kariaukime, kariaukim | |
2p. | kariauki, kariauk | kariaukite, kariaukit |
3p. | tekariaujie, tekariauja | tekariaujie, tekariauja |