/ru/
стыдить
/en/
1. shame; put to shame; 2. rape, violate, ravish
/de/
beschämen vt; s 1 (dėl ko) sich schämen (G, wegen G) 2 (ko) sich schämen (vor j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gėdinu | gėdinau | gėdindavau | gėdinsiu |
| 2p.sg. | gėdini | gėdinai | gėdindavai | gėdinsi |
| 3p.sg. | gėdina | gėdino | gėdindavo | gėdins |
| 1p.pl. | gėdinam, gėdiname | gėdinome, gėdinom | gėdindavome, gėdindavom | gėdinsime, gėdinsim |
| 2p.pl. | gėdinate, gėdinat | gėdinot, gėdinote | gėdindavot, gėdindavote | gėdinsit, gėdinsite |
| 3p.pl. | gėdina | gėdino | gėdindavo | gėdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gėdinčiau | gėdintume, gėdintumėm, gėdintumėme |
| 2p. | gėdintum, gėdintumei | gėdintumėt, gėdintumėte |
| 3p. | gėdintų | gėdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gėdinkim, gėdinkime | |
| 2p. | gėdink, gėdinki | gėdinkite, gėdinkit |
| 3p. | tegėdina, tegėdinie | tegėdina, tegėdinie |