|
|
|
|
литовский словарь / prisilaužyti | | prisiláužyti (prisiláužo, prisiláužė) džn. наламывать/наломать себе;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prisilaužau | prisilaužiau | prisilaužydavau | prisilaužysiu |
---|
2p.sg. | prisilaužai | prisilaužei | prisilaužydavai | prisilaužysi |
---|
3p.sg. | prisilaužo | prisilaužė | prisilaužydavo | prisilaužys |
---|
1p.pl. | prisilaužome, prisilaužom | prisilaužėme, prisilaužėm | prisilaužydavome | prisilaužysime |
---|
2p.pl. | prisilaužote | prisilaužėte, prisilaužėt | prisilaužydavote | prisilaužysite |
---|
3p.pl. | prisilaužo | prisilaužė | prisilaužydavo | prisilaužys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prisilaužyčiau | prisilaužytumėme, prisilaužytume |
---|
2p. | prisilaužytum, prisilaužytumei | prisilaužytumėte |
---|
3p. | prisilaužytų | prisilaužytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prisilaužykim, prisilaužykime |
---|
2p. | prisilaužyk, prisilaužyki | prisilaužykite, prisilaužykit |
---|
3p. | teprisilaužai, teprisilaužo | teprisilaužai, teprisilaužo |
---|
|