|
|
|
|
литовский словарь / išlupinėti | | išlupinė́ti (išlupinė́ja, išlupinė́jo) džn. mžb. вырывать/ вырвать, выдирать/выдрать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išlupinėju | išlupinėjau | išlupinėdavau | išlupinėsiu |
---|
2p.sg. | išlupinėji | išlupinėjai | išlupinėdavai | išlupinėsi |
---|
3p.sg. | išlupinėja | išlupinėjo | išlupinėdavo | išlupinės |
---|
1p.pl. | išlupinėjam, išlupinėjame | išlupinėjom, išlupinėjome | išlupinėdavome, išlupinėdavom | išlupinėsime, išlupinėsim |
---|
2p.pl. | išlupinėjate, išlupinėjat | išlupinėjote, išlupinėjot | išlupinėdavot, išlupinėdavote | išlupinėsit, išlupinėsite |
---|
3p.pl. | išlupinėja | išlupinėjo | išlupinėdavo | išlupinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išlupinėčiau | išlupinėtume, išlupinėtumėme, išlupinėtumėm |
---|
2p. | išlupinėtumei, išlupinėtum | išlupinėtumėt, išlupinėtumėte |
---|
3p. | išlupinėtų | išlupinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išlupinėkim, išlupinėkime |
---|
2p. | išlupinėki, išlupinėk | išlupinėkit, išlupinėkite |
---|
3p. | teišlupinėjie, teišlupinėja | teišlupinėjie, teišlupinėja |
---|
|