|
|
|
|
литовский словарь / kankintis | | kankìntis (kankìnasi, kankìnosi) — мучиться, терзаться;
/de/ sich quälen
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kankinuos, kankinuosi | kankinaus, kankinausi | kankindavaus, kankindavausi | kankinsiuosi, kankinsiuos |
---|
2p.sg. | kankinies, kankiniesi | kankinaisi, kankinais | kankindavaisi, kankindavais | kankinsies, kankinsiesi |
---|
3p.sg. | kankinas, kankinasi | kankinos, kankinosi | kankindavosi, kankindavos | kankinsis |
---|
1p.pl. | kankinamės | kankinomės | kankindavomės | kankinsimės |
---|
2p.pl. | kankinatės | kankinotės | kankindavotės | kankinsitės |
---|
3p.pl. | kankinas, kankinasi | kankinosi, kankinos | kankindavosi, kankindavos | kankinsis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kankinčiausi, kankinčiaus | kankintumės, kankintumėmės |
---|
2p. | kankintumeisi, kankintumeis | kankintumėtės |
---|
3p. | kankintųs, kankintųsi | kankintųs, kankintųsi |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kankinkimės |
---|
2p. | kankinkis | kankinkitės |
---|
3p. | tesikankina, tesikankinie | tesikankina, tesikankinie |
---|
|