/ru/
соблазнять; совращать
/en/
entice ( + to inf), allure ( + to inf), tempt ( + to inf)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įgundau | įgundžiau | įgundydavau | įgundysiu |
| 2p.sg. | įgundai | įgundei | įgundydavai | įgundysi |
| 3p.sg. | įgundo | įgundė | įgundydavo | įgundys |
| 1p.pl. | įgundom, įgundome | įgundėme, įgundėm | įgundydavome, įgundydavom | įgundysim, įgundysime |
| 2p.pl. | įgundot, įgundote | įgundėt, įgundėte | įgundydavot, įgundydavote | įgundysite, įgundysit |
| 3p.pl. | įgundo | įgundė | įgundydavo | įgundys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgundyčiau | įgundytume, įgundytumėme, įgundytumėm |
| 2p. | įgundytumei, įgundytum | įgundytumėt, įgundytumėte |
| 3p. | įgundytų | įgundytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgundykime, įgundykim | |
| 2p. | įgundyk, įgundyki | įgundykit, įgundykite |
| 3p. | teįgundo, teįgundai | teįgundo, teįgundai |