/ru/
причислять; относить; приписывать; прикреплять
/en/
1. (savybes ir pan.) ascribe (to), attribute (to), put down (to); (ką nors blogo) impute (to); ta pjesė kartais priskiriama Šekspyrui this play is sometimes ascribed to Shakespeare;2. (prie) reckon (among, in), number (among); aš priskiriu jį prie savo draugų I number/reckon him among my friends ;3. (organizacijai ir pan.) attach (to); jis buvo priskirtas prie pulko he was attached to a regiment
/de/
(prie ko) zuordnen vt (D), zurechnen vt (D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priskiriu | priskyriau, priskirau | priskirdavau | priskirsiu |
| 2p.sg. | priskirii, priskiri | priskyrei, priskirai | priskirdavai | priskirsi |
| 3p.sg. | priskiria | priskyrė, priskiro | priskirdavo | priskirs |
| 1p.pl. | priskiriam, priskiriame | priskirome, priskyrėm, priskyrėme, priskirom | priskirdavom, priskirdavome | priskirsim, priskirsime |
| 2p.pl. | priskiriat, priskiriate | priskirot, priskirote, priskyrėte, priskyrėt | priskirdavote, priskirdavot | priskirsit, priskirsite |
| 3p.pl. | priskiria | priskyrė, priskiro | priskirdavo | priskirs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priskirčiau | priskirtumėme, priskirtume, priskirtumėm |
| 2p. | priskirtumei, priskirtum | priskirtumėte, priskirtumėt |
| 3p. | priskirtų | priskirtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priskirkim, priskirkime | |
| 2p. | priskirki, priskirk | priskirkit, priskirkite |
| 3p. | tepriskiria, tepriskirie, tepriskiriie | tepriskiriie, tepriskirie, tepriskiria |