/ru/
вспорхнуть, взлететь внезапно
/en/
take wind;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | purpteliu | purptelėjau | purptelėdavau | purptelėsiu |
| 2p.sg. | purpteli | purptelėjai | purptelėdavai | purptelėsi |
| 3p.sg. | purpteli | purptelėjo | purptelėdavo | purptelės |
| 1p.pl. | purptelime, purptelim | purptelėjome, purptelėjom | purptelėdavome, purptelėdavom | purptelėsime, purptelėsim |
| 2p.pl. | purptelite, purptelit | purptelėjot, purptelėjote | purptelėdavot, purptelėdavote | purptelėsit, purptelėsite |
| 3p.pl. | purpteli | purptelėjo | purptelėdavo | purptelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | purptelėčiau | purptelėtume, purptelėtumėme, purptelėtumėm |
| 2p. | purptelėtum, purptelėtumei | purptelėtumėt, purptelėtumėte |
| 3p. | purptelėtų | purptelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | purptelėkim, purptelėkime | |
| 2p. | purptelėk, purptelėki | purptelėkit, purptelėkite |
| 3p. | tepurpteli, tepurptelie | tepurpteli, tepurptelie |