|
|
|
|
литовский словарь / išbrokuoti | |
išbrokúoti (išbrokúoja, išbrokãvo) — забраковать/забраковывать, выбраковать/выбраковывать
/en/
reject/ condemn as defective/spoilage
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbrokuoju | išbrokavau | išbrokuodavau | išbrokuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išbrokuoji | išbrokavai | išbrokuodavai | išbrokuosi |
|---|
| 3p.sg. | išbrokuoja | išbrokavo | išbrokuodavo | išbrokuos |
|---|
| 1p.pl. | išbrokuojam, išbrokuojame | išbrokavom, išbrokavome | išbrokuodavome, išbrokuodavom | išbrokuosim, išbrokuosime |
|---|
| 2p.pl. | išbrokuojate, išbrokuojat | išbrokavot, išbrokavote | išbrokuodavote, išbrokuodavot | išbrokuosit, išbrokuosite |
|---|
| 3p.pl. | išbrokuoja | išbrokavo | išbrokuodavo | išbrokuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrokuočiau | išbrokuotumėm, išbrokuotumėme, išbrokuotume |
|---|
| 2p. | išbrokuotumei, išbrokuotum | išbrokuotumėte, išbrokuotumėt |
|---|
| 3p. | išbrokuotų | išbrokuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrokuokim, išbrokuokime |
|---|
| 2p. | išbrokuok, išbrokuoki | išbrokuokite, išbrokuokit |
|---|
| 3p. | teišbrokuojie, teišbrokuoja | teišbrokuojie, teišbrokuoja |
|---|
|
