|
|
|
|
литовский словарь / protėti | |
protė́ti (protė́ja, protė́jo) становиться умным [разумным]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | protėju | protėjau | protėdavau | protėsiu |
|---|
| 2p.sg. | protėji | protėjai | protėdavai | protėsi |
|---|
| 3p.sg. | protėja | protėjo | protėdavo | protės |
|---|
| 1p.pl. | protėjam, protėjame | protėjom, protėjome | protėdavome, protėdavom | protėsime, protėsim |
|---|
| 2p.pl. | protėjate, protėjat | protėjot, protėjote | protėdavote, protėdavot | protėsit, protėsite |
|---|
| 3p.pl. | protėja | protėjo | protėdavo | protės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | protėčiau | protėtumėm, protėtumėme, protėtume |
|---|
| 2p. | protėtumei, protėtum | protėtumėte, protėtumėt |
|---|
| 3p. | protėtų | protėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | protėkim, protėkime |
|---|
| 2p. | protėki, protėk | protėkit, protėkite |
|---|
| 3p. | teprotėjie, teprotėja | teprotėja, teprotėjie |
|---|
|
