|
|
|
|
литовский словарь / išbrūžinti | | išbrū́žinti (išbrū́žina, išbrū́žino), išbrūžúoti (išbrūžúoja, išbrūžãvo) истереть/истирать
/en/ grate, give a grating
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išbrūžinu | išbrūžinau | išbrūžindavau | išbrūžinsiu |
---|
2p.sg. | išbrūžini | išbrūžinai | išbrūžindavai | išbrūžinsi |
---|
3p.sg. | išbrūžina | išbrūžino | išbrūžindavo | išbrūžins |
---|
1p.pl. | išbrūžinam, išbrūžiname | išbrūžinome, išbrūžinom | išbrūžindavome, išbrūžindavom | išbrūžinsime, išbrūžinsim |
---|
2p.pl. | išbrūžinat, išbrūžinate | išbrūžinote, išbrūžinot | išbrūžindavot, išbrūžindavote | išbrūžinsite, išbrūžinsit |
---|
3p.pl. | išbrūžina | išbrūžino | išbrūžindavo | išbrūžins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išbrūžinčiau | išbrūžintume, išbrūžintumėme, išbrūžintumėm |
---|
2p. | išbrūžintum, išbrūžintumei | išbrūžintumėt, išbrūžintumėte |
---|
3p. | išbrūžintų | išbrūžintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išbrūžinkime, išbrūžinkim |
---|
2p. | išbrūžinki, išbrūžink | išbrūžinkit, išbrūžinkite |
---|
3p. | teišbrūžina, teišbrūžinie | teišbrūžina, teišbrūžinie |
---|
|