|
|
|
|
литовский словарь / persproginėti | |
pérsproginėti (pérsproginėja, pérsproginėjo) džn. разрываться/ разорваться; лопаться/лопнуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | persproginėju | persproginėjau | persproginėdavau | persproginėsiu |
|---|
| 2p.sg. | persproginėji | persproginėjai | persproginėdavai | persproginėsi |
|---|
| 3p.sg. | persproginėja | persproginėjo | persproginėdavo | persproginės |
|---|
| 1p.pl. | persproginėjame, persproginėjam | persproginėjom, persproginėjome | persproginėdavom, persproginėdavome | persproginėsime, persproginėsim |
|---|
| 2p.pl. | persproginėjat, persproginėjate | persproginėjot, persproginėjote | persproginėdavote, persproginėdavot | persproginėsit, persproginėsite |
|---|
| 3p.pl. | persproginėja | persproginėjo | persproginėdavo | persproginės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | persproginėčiau | persproginėtume, persproginėtumėm, persproginėtumėme |
|---|
| 2p. | persproginėtumei, persproginėtum | persproginėtumėte, persproginėtumėt |
|---|
| 3p. | persproginėtų | persproginėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | persproginėkim, persproginėkime |
|---|
| 2p. | persproginėki, persproginėk | persproginėkite, persproginėkit |
|---|
| 3p. | tepersproginėja, tepersproginėjie | tepersproginėja, tepersproginėjie |
|---|
|
