|
|
|
|
литовский словарь / užprotokoluoti | |
užprotokolúoti (užprotokolúoja, užprotokolãvo) запротоколировать/протоколировать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užprotokoluoju | užprotokolavau | užprotokoluodavau | užprotokoluosiu |
|---|
| 2p.sg. | užprotokoluoji | užprotokolavai | užprotokoluodavai | užprotokoluosi |
|---|
| 3p.sg. | užprotokoluoja | užprotokolavo | užprotokoluodavo | užprotokoluos |
|---|
| 1p.pl. | užprotokoluojam, užprotokoluojame | užprotokolavome, užprotokolavom | užprotokoluodavom, užprotokoluodavome | užprotokoluosime, užprotokoluosim |
|---|
| 2p.pl. | užprotokoluojat, užprotokoluojate | užprotokolavote, užprotokolavot | užprotokoluodavot, užprotokoluodavote | užprotokoluosit, užprotokoluosite |
|---|
| 3p.pl. | užprotokoluoja | užprotokolavo | užprotokoluodavo | užprotokoluos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užprotokoluočiau | užprotokoluotumėme, užprotokoluotume, užprotokoluotumėm |
|---|
| 2p. | užprotokoluotumei, užprotokoluotum | užprotokoluotumėte, užprotokoluotumėt |
|---|
| 3p. | užprotokoluotų | užprotokoluotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užprotokoluokim, užprotokoluokime |
|---|
| 2p. | užprotokoluoki, užprotokoluok | užprotokoluokit, užprotokoluokite |
|---|
| 3p. | teužprotokoluojie, teužprotokoluoja | teužprotokoluojie, teužprotokoluoja |
|---|
|
