|
|
|
|
литовский словарь / prieveiksmėti | |
prieveiksmė́ti (prieveiksmė́ja, prieveiksmė́jo) gram. — подвергаться адвербиализации, адвербиализироваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prieveiksmėju | prieveiksmėjau | prieveiksmėdavau | prieveiksmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prieveiksmėji | prieveiksmėjai | prieveiksmėdavai | prieveiksmėsi |
|---|
| 3p.sg. | prieveiksmėja | prieveiksmėjo | prieveiksmėdavo | prieveiksmės |
|---|
| 1p.pl. | prieveiksmėjam, prieveiksmėjame | prieveiksmėjom, prieveiksmėjome | prieveiksmėdavome, prieveiksmėdavom | prieveiksmėsime, prieveiksmėsim |
|---|
| 2p.pl. | prieveiksmėjate, prieveiksmėjat | prieveiksmėjot, prieveiksmėjote | prieveiksmėdavot, prieveiksmėdavote | prieveiksmėsit, prieveiksmėsite |
|---|
| 3p.pl. | prieveiksmėja | prieveiksmėjo | prieveiksmėdavo | prieveiksmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prieveiksmėčiau | prieveiksmėtumėme, prieveiksmėtumėm, prieveiksmėtume |
|---|
| 2p. | prieveiksmėtumei, prieveiksmėtum | prieveiksmėtumėte, prieveiksmėtumėt |
|---|
| 3p. | prieveiksmėtų | prieveiksmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prieveiksmėkim, prieveiksmėkime |
|---|
| 2p. | prieveiksmėk, prieveiksmėki | prieveiksmėkite, prieveiksmėkit |
|---|
| 3p. | teprieveiksmėjie, teprieveiksmėja | teprieveiksmėjie, teprieveiksmėja |
|---|
|
