/ru/
возвестить; возвещать
/en/
announce; bažn. reveal
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apreiškiu | apreiškiau | apreikšdavau | apreikšiu |
| 2p.sg. | apreiški | apreiškei | apreikšdavai | apreikši |
| 3p.sg. | apreiškia | apreiškė | apreikšdavo | apreikš |
| 1p.pl. | apreiškiam, apreiškiame | apreiškėm, apreiškėme | apreikšdavome, apreikšdavom | apreikšime, apreikšim |
| 2p.pl. | apreiškiate, apreiškiat | apreiškėte, apreiškėt | apreikšdavot, apreikšdavote | apreikšit, apreikšite |
| 3p.pl. | apreiškia | apreiškė | apreikšdavo | apreikš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apreikščiau | apreikštumėm, apreikštume, apreikštumėme |
| 2p. | apreikštum, apreikštumei | apreikštumėte, apreikštumėt |
| 3p. | apreikštų | apreikštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apreikškim, apreikškime | |
| 2p. | apreikški, apreikšk | apreikškit, apreikškite |
| 3p. | teapreiškia, teapreiškie | teapreiškie, teapreiškia |