|
|
|
|
литовский словарь / išsibraukti | | išsibraũkti (išsibraũkia, išsìbraukė) (pvz., iš sąrašo) вычеркнуть/вычёркивать себя, выписаться/выписываться
/en/ (pvz., iš sąrašo) strike oneself, arba one's name, off the list
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsibraukiu, išsibraukau | išsibraukiau | išsibraukdavau | išsibrauksiu |
---|
2p.sg. | išsibrauki, išsibraukai | išsibraukei | išsibraukdavai | išsibrauksi |
---|
3p.sg. | išsibraukia, išsibrauko | išsibraukė | išsibraukdavo | išsibrauks |
---|
1p.pl. | išsibraukiam, išsibraukom, išsibraukiame, išsibraukome | išsibraukėme, išsibraukėm | išsibraukdavome | išsibrauksime |
---|
2p.pl. | išsibraukiate, išsibraukote | išsibraukėt, išsibraukėte | išsibraukdavote | išsibrauksite |
---|
3p.pl. | išsibrauko, išsibraukia | išsibraukė | išsibraukdavo | išsibrauks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsibraukčiau | išsibrauktume, išsibrauktumėme |
---|
2p. | išsibrauktumei, išsibrauktum | išsibrauktumėte |
---|
3p. | išsibrauktų | išsibrauktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsibraukime, išsibraukim |
---|
2p. | išsibrauk, išsibrauki | išsibraukite, išsibraukit |
---|
3p. | teišsibrauko, teišsibraukie, teišsibraukia, teišsibraukai | teišsibraukai, teišsibrauko, teišsibraukie, teišsibraukia |
---|
|