|
|
|
|
литовский словарь / užbyrėti | | užbyrė́ti (užbỹra, užbyrė́jo), užbìrti (užbỹra, užbìro) 1. засыпаться/засыпаться; smė̃lio užbìro ùž apýkaklės — песок засыпался за воротник; 2. о(б)сыпаться/о(б)сыпаться; šulinỹs užbìro — колодец осыпался
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | | užbyrėjau | užbyrėdavau | užbyrėsiu |
---|
2p.sg. | | užbyrėjai | užbyrėdavai | užbyrėsi |
---|
3p.sg. | | užbyrėjo | užbyrėdavo | užbyrės |
---|
1p.pl. | | užbyrėjom, užbyrėjome | užbyrėdavom, užbyrėdavome | užbyrėsime, užbyrėsim |
---|
2p.pl. | | užbyrėjote, užbyrėjot | užbyrėdavot, užbyrėdavote | užbyrėsit, užbyrėsite |
---|
3p.pl. | | užbyrėjo | užbyrėdavo | užbyrės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užbyrėčiau | užbyrėtume, užbyrėtumėme, užbyrėtumėm |
---|
2p. | užbyrėtumei, užbyrėtum | užbyrėtumėt, užbyrėtumėte |
---|
3p. | užbyrėtų | užbyrėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užbyrėkim, užbyrėkime |
---|
2p. | užbyrėki, užbyrėk | užbyrėkite, užbyrėkit |
---|
3p. | | |
---|
|